strubungalis

strubuñgalis sm. (1) Als žr. 1 striubungalis 1: Nešk lauka strubungalius, t. y. nedėgulius J. Nukirtuliukai, strubungaliai ant skiedryno vadinas malksna J. Strubuñgalių vežimą prisikrovęs nuvažiavo į turgų Všv. Įmausu į pečių strubuñgalį – tujau katilas užvirs Užv. | prk. J.